Analysis of information sources in references of the Wikipedia article "Statesmen (conspiracy theory)" in English language version.
"Pirmiausia norėtųsi pasakyti ką nors teigiamo, kas susiję su mūsų buvusiu bendražygiu. Yra gana daug požymių, kad blogų įtakų tendencijos energetikoje yra naikinamos. Turiu galvoje mūsų pastaruosius veiksmus išskaidant "Leo LT" bendrovę. Ir kitose energetikos srityse daromi sprendimai Lietuvos žmonių labui, o tai ir buvo ta sritis, kurioje ilgą laiką darbavosi V.Pociūnas. Toks šių pokyčių matymas jį tikriausiai būtų pradžiuginęs", - kalbėjo TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma.
Taip, toks klanas egzistuoja. Jie niekada nedalyvauja rinkimuose, bet visada laimi. Tačiau minėtas klanas nėra kažkokia aiški struktūra ir dažnai vienijama tik to laiko interesų. Pacituosiu vieno valstybininko per privatų pokalbį išsakytas mintis: „Jeigu politikai yra nevykėliai ir nesistengia išlaikyti politinės galios savo rankose, tai natūralu, kad kažkas vis tiek ją paims. Valstybė negali būti nevaldoma. Todėl tą darome mes, nes žinome, ką su valdžios galia daryti"
Mįslingiausias yra vadinamųjų „valstybininkų" idėjinio lyderio Albino Januškos likimas. Šių metų vasarą Alfa.lt komanda bandė sekti A. Januškos, iš esmės nesirodančio viešumoje, pėdsakais. Buvo gauta informacija, kad „nors vieną savo pažadą A. Januška įvykdė – ėmėsi auginti avis". Kai 2006 metais, vykstant VSD parlamentiniam tyrimui, pats apie tai kalbėjo A. Januška, daugelis manė, kad nevykusiai juokauja vyras, ir tiek. Pasirodė, kad kalbėjo rimtai. Zarasų rajono Antazavės seniūnijos gyventojai tada tikino, kad A. Januškos sodyboje šios seniūnijos Duburaičio kaime iš tiesų sėkmingai auginamos avys. Net pats A. Januška retsykiais apsilanko. Nors ir nėra dažnas svečias savo ūkyje. Taip rašyta vasarą.
A.Valionis savo veikale samprotauja, esą „konservatorių kampaniją prieš vadinamuosius valstybininkus" galėjo paskatinti 2000–2006 metais vykusios verslo grupių kovos, ypač energetikos sektoriuje, taip pat VSD siekis ištirti tilto per Bražuolę susprogdinimo aplinkybes ir su tuo esą susijusią VSD karininko Juro Abromavičiaus žūtį. „Į vieną grandinę ėmė sietis J. Abromavičiaus nužudymas bei tilto per Bražuolės upę ir „Lietuvos ryto" redakcijos sprogdinimai. Konservatoriai, matyt, čia įžvelgė didžiulį pavojų savo partijai ir perėjo į puolimą", – rašo knygos autorius.
„Yra daugiau visokių niuansų, detalių. Ir jei toliau vyks visas šis knaisiojimasis po tuos kaulus, ten išlįs tokių momentų, kurie garbės visam šitam reikalui tikrai nepridės. Galvoju, kad kažkas nori padaryti didžiulį šou, bet rezultatas, manau, bus nuviliantis. Deja", – tuo metu žurnalui „Ekstra" kalbėjo aukštas VSD pareigūnas.
Konservatorė R. Juknevičienė, tuo metu dirbusi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) ir viena pirmųjų po V. Pociūno žūties pasisakiusi apie tai, kad būtų atliktas parlamentinis VSD veiklos tyrimas, DELFI piktinosi: viskas buvo atvirkščiai nei rašo A. Valionis. Pasak jos, VSD veiklos tyrimas, kurio metu prabilta apie vadinamuosius „valstybininkus" ir jų įtaką, buvo pradėtas siekiant išsiaiškinti situaciją, po V. Pociūno žūties randantis vis daugiau liudijimų apie tą tragediją ir su ja susijusias aplinkybes.
„Tai yra antikonstitucinis veiksmas. Išskyrus oficialias institucijas, kurioms VSD pavaldus, niekas kitas, kokie bebūtų įtakingi, formuluoti užduočių negali. M. Laurinkus patvirtino mūsų tyrimo medžiagos išvadas apie darytas neteisėtas įtakas VSD", – žiniasklaidai tvirtino Seimo narys Algimantas Matulevičius, vadovavęs įtakų VSD parlamentiniam tyrimui. Dabar M. Laurinkus tvirtina to meto skandalo neprisimenantis. „Kokį VSD skandalą? Aš nuo 2004 metų buvau Ispanijoje. Nieko negaliu pasakyti", – aiškino jis DELFI.
1. Parlamentinio tyrimo metu nustatyti tam tikri požymiai leidžia daryti prielaidas, kad kai kurie VSD tyrimai, vadovų ir pareigūnų veiksmai vienais atvejais galėjo būti atliekami arba jų rezultatai naudojami tam tikrų politinių grupių naudai, kitais atvejais - poveikiui pačioms politinėms grupėms arba politikams.
A. Valionio teigimu, nieko neteisėto jo tuomet vadovaujamos Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai nevykdė. A.Pocius, D. Dabašinskas, A. Valionis A. Janušką charakterizavo kaip gabų, profesionalų valstybininką, paneigė jo abejotinų ryšių galimybę.
Beje, po šio straipsnio išėjimo žiniasklaida atkreipė dėmesį, kad žurnalistas, kurio pavarde buvo parašytas straipsnis, neegzistuoja. „Lietuvos žinių" vyriausiasis redaktorius Valdas Vasiliauskas BNS tuomet pripažino, kad straipsnis pasirašytas pseudonimu, „siekiant apsaugoti autorių nuo galimo susidorojimo".
Šia tema 2008 metų kovą jau būdamas ambasadoriumi Ispanijoje pasisakė ir vienu svarbiausių „valstybininkų" įvardintas M. Laurinkus, kuris viešu laišku kreipėsi į konservatorių garbės pirmininką Vytautą Landsbergį, prašydamas savo autoritetu padėti nutraukti „jau beveik dvejus metus tęsiamą idiotišką kai kurių valstybės tarnautojų persekiojimą". M. Laurinkus prašė V. Landsbergio padėti šios partijos vadovybei, dažniau už kitus neigiama prasme vartojančiai „valstybininkų" terminą, paaiškinti, kuo vis dėlto valstybininkai yra nusikaltę Lietuvos valstybei, nes konservatoriai, jo žodžiais, to nesugeba padaryti jau dvejus metus..
