Cover, Jennifer Grouling (2010). The Creation of Narrative in Tabletop Role-Playing Games. McFarland & Company. pp. 6. ISBN978-0-7864-4451-9. „Kaip ir sufleruoja pavadinimas, stalo vaidmenų žaidimai žaidžiami žaidėjams sėdint veidas į veidą (dažniausiai aplink stalą) ir vaidinant savo pasirinktus veikėjus. Tokia vaidyba ne visuomet yra tiesioginio pobūdžio. Žaidėjai nedėvi kostiumų ir nešneka išskirtiniu balsu, kaip tai daroma vaidybiniuose vaidmenų žaidimuose (LARP). Vietoje to žaidėjai vysto savo veikėjus pagal numatytas taisykles ir yra atsakingi už sprendimų, kuriuos jų veikėjai atlieka žaidimo eigoje, priėmimą.“
Crawford, Chris (2003). Chris Crawford on Game Design. New Riders Publishing. pp. 163. ISBN978-0-13-146099-7. „Kai kuriais atvejais vaidmenų žaidimuose veikėjo vystymas apsunkina pasakojimo eigą. Pagrindinė kompiuterinių RPG žaidimų premisa yra tai, kad žaidėjas pamažu vysto žaidėjo sugebėjimus, įgydamas turto, ginklų ir patirties. Toks veikėjo vystymui skiriamas dėmesys linkęs veikti prieš dramatiško vystymo būtinybę, t. y. dramatiški vingiai istorijos eigoje susiduria su vyraujančiu subalansuoto vystymo pobūdžiu. Laimei ši kliūtis nėra esminė RPG žanro žaidimams; tai daugiau kultūrinio pobūdžio lūkesčiai nei architektūrinė būtinybė.“
