Статут Вялiкага княства Лiтоўскага 1588. Тэксты. Даведнiк. Каментарыi. Minsk 1989 (Online [abgerufen am 20. März 2022]): „Тежъ мы, г[о]с[по]д[а]ръ, даемъ подъ геръбомъ того паньства нашого, великого князства литовъского, „Погонею“ печать до кожъдого повету Transliteration: Teź' my, g[o]sp[o]d[a]r', daem' pod' ger'bom' togo pan'stva nasogo, velikogo kniazstva litov'skogo, „Pogoneju“ pečat' do koź'dogo povetu Übersetzung: Wir, der König, bringen für jeden Powiat das Siegel mit „Pogonia“, dem Wappen unseres Staates Großherzogtum Litauen“Online (Memento des Originals vom 19. November 2007 im Internet Archive) Info: Der Archivlink wurde automatisch eingesetzt und noch nicht geprüft. Bitte prüfe Original- und Archivlink gemäß Anleitung und entferne dann diesen Hinweis.@1@2Vorlage:Webachiv/IABot/starbel.narod.ru
Ernest John Harrison: Lithuania: past and present. R. M. McBride & company, New York City 1922, S.59 (Online [abgerufen am 20. März 2022]).
Clive Cheesman, Jonathan Williams: Rebels Pretenders and Imposters. St. Martin's Press, New York 2000, ISBN 0-312-23866-5, S.169–170 (englisch, Online [abgerufen am 30. März 2022]).
Theodor Hirsch, Max Töppen, Ernst Strehlke: Scriptores rerum Prussicarum: die Geschichtsquellen der Preussischen Vorzeit bis zum Untergange der Ordensherrschaft (Volume No 2). S. Hirzel, Leipzig 1863, S.709 (Google Books [abgerufen am 20. März 2022]).
Stanislovas Balčiūnas (Hrsg.): Atgimusi Lietuva: 1990–2000. Baltijos pranešimai, 2001, ISBN 978-9986-9312-7-0 (Google Books): „When looking for the Lithuanian equivalent to the Polish Pogonia, Konstantinas Sirvydas called the coat of arms of the 17th century the Waykimas.“
Edmundas Rimša: The Heraldry of Lithuania. Baltos lankos, 1998, ISBN 978-9986-861-34-8 (Google Books): „In the XVIIth C., in an attempt to find a Lithuanian equivalent for the Polish Pogonia, Konstantinas Sirvydas named the emblem Waykimas, which is what it was mostly called throughout the XIXth C.“
Lena Holmquist, Oksana Minaeva: Scandinavia and the Balkans: Cultural Interactions with Byzantium and Eastern Europe in the First Millennium AD. Cambridge Scholars Publishing, 2015, ISBN 978-1-4438-8228-6, S.19 (englisch, Google Books [abgerufen am 22. März 2022]).
Stephen Christopher Rowell: Lithuania Ascending: A Pagan Empire Within East-Central Europe, 1295–1345 (= Cambridge Studies in Medieval Life and Thought: Fourth Series). Cambridge University Press, 1994, ISBN 978-0-521-45011-9, S.329 (Google Books [abgerufen am 20. März 2022]).
Juozas Galkus: Lietuvos Vytis / The Vytis of Lithuania. Vilnius Academy of Arts Press, Vilnius 2009, ISBN 978-9955-854-44-9, S.216 (litauisch, englisch, Google Books [abgerufen am 25. März 2022]).
Rawi Abdelal: National Purpose in the World Economy: Post-Soviet States in Comparative Perspective. Cornell University Press, 2005, ISBN 978-0-8014-8977-8, S.135 (englisch, Google Books [abgerufen am 30. März 2022]): “Moreover, Belarusian nationalists claimed an even longer tradition of statehood: the Grand Duchy of Lithuania. […] As a result of this historical claim, in 1918 the Belarusian Democratic Republic adopted as its state emblem the state symbol of the Grand Duchy […]”
Tomasz Kamusella, Krzysztof Jaskułowski: Nationalisms Today. Peter Lang, 2009, ISBN 978-3-03911-883-0, S.222 (Google Books [abgerufen am 30. März 2022]).
Renee L. Buhr, Victor Shadurski, Steven Hoffman: Belarus: an emerging civic nation? Cambridge University Press, Cambridge 20. November 2018, S.425–440 (Online [abgerufen am 30. März 2022]).
Tadeusz Skoczek: Together with the White Eagle through the Ages: A Symbol of Rulers, the State, and the Nation. Muzeum Niepodległości w Warszawie, Warschau 2016, ISBN 978-83-62235-79-7 (englisch, polnisch, Online [abgerufen am 25. März 2022]).
Tadeusz Skoczek: Together with the White Eagle through the Ages: A Symbol of Rulers, the State, and the Nation. Muzeum Niepodległości w Warszawie, Warschau 2016, ISBN 978-83-62235-79-7, S.66–73, 88–99 (englisch, polnisch, Online [abgerufen am 31. März 2022]).
Virginijus Savukynas: Kas slypi už tautinių simbolių? In: DELFI. Prepared according to V. Savukynas telecast Tapatybės labirintai, abgerufen am 22. März 2022 (litauisch).
doi.org
Jakub Rogulski: Titles, Seals and Coats of Arms as Symbols of Power and Importance of Lithuanian Dukes Before the Union of Lublin. In: Zapiski Historyczne. LXXXII. Jahrgang, Nr.1. Jagiellonian University, Kraków 2017, S.112, doi:10.15762/ZH.2017.06 (zapiskihistoryczne.pl [PDF; abgerufen am 20. März 2022]).
Juozas Skirius: Gimtoji istorija. Nuo 7 iki 12 klasės. Elektroninės leidybos namai, Vilnius 2002, ISBN 9986-9216-9-4, Vokietija ir Lietuvos nepriklausomybė (litauisch, Online [abgerufen am 30. März 2022]).
encyclopediaofukraine.com
Lubomyr Wynar: Algirdas. In: EncyclopediaofUkraine.com. Canadian Institute of Ukrainian Studies, abgerufen am 22. März 2022 (englisch).
epaveldas.lt
Stephen Christopher Rowell: Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans. Vaga, Vilnius 2003, ISBN 5-415-01700-3, S.133–149 (Latein, litauisch, Online [PDF; abgerufen am 22. März 2022]).
Stephen Christopher Rowell: Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans. Vaga, Vilnius 2003, ISBN 5-415-01700-3, S.380–385 (Latein, litauisch, Online [PDF; abgerufen am 22. März 2022]).
Antanas Smetona: Vairas (Be rytojaus). Kaunas 1924, S.1–3 (litauisch, Online [abgerufen am 30. März 2022]).
Juozas Galkus: Lietuvos Vytis / The Vytis of Lithuania. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009, ISBN 978-9955-854-44-9, S.13 (litauisch, englisch, google.com).
history.org.ua
Історія державної служби в Україні (Том 3). Головне управління державної служби України, Київ 2009, ISBN 978-966-521-524-0, S.250 (ukrainisch, org.ua [PDF; abgerufen am 2. August 2023]).
Edmundas Rimša: Programos pagalbiniai istorijos mokslai ataskaita (2007–2011 m.). Lietuvos istorijos institutas, 18. Januar 2012, S.4 (litauisch, Online [abgerufen am 22. März 2022]).
Auksė Ūsienė: Lietuvos karaliai arba Lietuvos valstybės statusas XIII–XIV a. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, S.7 (litauisch, Online [abgerufen am 22. März 2022]).
Gintautas Surgailis: Lietuvos kariuomenės gudų kariniai daliniai 1918–1923 m. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Vilnius 2020, ISBN 978-6-09827700-5, S.65, 70–71 (litauisch, Online [PDF; abgerufen am 30. März 2022]).
Katsiaryna Yakouchyk: Belarusian State Ideology: A Strategy of Flexible Adaptation. Jean Monnet Chair for European Politics, University of Passau, Germany, S.6 (Online [PDF; abgerufen am 30. März 2022]).
Stanislovas Sajauskas: Pirmųjų Lietuvos didžiosios kunigaikštystės monetų ypatybės [Die Besonderheiten der frühesten litauischen Münzen]. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas 2004, S.81 (litauisch, Online [PDF]).
Vincas Ruzas: Coins of the Grand Duchy of Lithuania at the Money Museum of the Bank of Lithuania. Lietuvos bankas, Vilnius 2015, ISBN 978-9986-651-85-7, S.22–23 (litauisch, englisch, Online [PDF; abgerufen am 22. März 2022]).
Stanislovas Sajauskas: Pirmųjų Lietuvos didžiosios kunigaikštystės monetų ypatybės [Die Besonderheiten der frühesten litauischen Münzen]. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas 2004, S.84 (litauisch, Online [PDF; abgerufen am 22. März 2022]).
Eduardas Remecas: Pirmosios oficialiai pripažinto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto monetos. In: Pinigų studijos. 3. Jahrgang. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2004, S.50–57 (litauisch, lb.lt [PDF; abgerufen am 22. März 2022]).
Stanislovas Sajauskas: Simboliai Lietuvos didžiosios kunigaikštystės monetose. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailes muziejus, S.65–66 (litauisch, Online [PDF; abgerufen am 22. März 2022]).
Stanislovas Sajauskas: Pirmųjų Lietuvos didžiosios kunigaikštystės monetų ypatybės [Die Besonderheiten der frühesten litauischen Münzen]. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas 2004, S.88 (litauisch, Online [PDF; abgerufen am 22. März 2022]).
Litas coins. In: Lb.lt. Bank of Lithuania, abgerufen am 29. März 2022.
ХРОНІКА ЛИТОВСЬКА Й ЖМОЙТСЬКА. Abgerufen im 1. Januar 1: Той Наримунт мЂл герб, або клейнот, рицерства своего таковый, и тым печатовался, Великому князству Литовскому зоставил его, a то такий: в гербЂ муж збройный, на коню бЂлом, в полю червоном, мечъ голый, яко бы кого гонячи держал над головою, и есть оттоля названый «погоня».
Bychowiec Chronicle. Abgerufen im 1. Januar 1: Narymont, koli seł na Welikom kniastwie Litowskom, herb swoy Kitawra zostawił bratij swoiej, a sobi wdełał herb czełowika na koni z meczem, a to znamenuiuczy czerez tot herb pana dorosłoho, chto by meł boronit meczem oyczyzny swoiej, a pre to oberyte sobie hospodara dorosłoho, chto by meł boronity toho państwa, Welikoho kniażstwa Litowskogo.
Stanislovas Sajauskas: Mįslingiausias lietuviškas heraldinis simbolis (Kultūros barai). Band10, 2008, S.90–93 (litauisch, Online [abgerufen am 22. März 2022]).
Borys Paszkicwicz: The Earliest Lithuanian coins: vingt ans après. 2005, S.11–14 (englisch, litauisch, polnisch, Online [abgerufen am 22. März 2022]).
Eduardas Remecas: Vytauto monetos su liūtu ir mazgo simboliu bei įrašu PEČAT (apie 1392–1393 m.). Lietuvos nacionalinis muziejus, S.76–79 (litauisch, Online [abgerufen am 22. März 2022]).
Eduardas Remecas: Paskutinės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kaldintos monetos. In: Pinigų studijos. 3. Jahrgang. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005, S.63–64 (litauisch, lituanistikadb.lt [abgerufen am 22. März 2022]).
Stephen Christopher Rowell: The conversion of Lithuania: from pagan barbarians to late medieval Christians, Darius Baronas. Institute of Lithuanian Literature and Folklore, Vilnius 2015, ISBN 978-6-09425152-8, S.2 (Online [abgerufen am 22. März 2022]).
Antanas Gelgaudas: 1830-1831 m. sukilimas. Vilniaus dailės akademija, Lietuvos kultūros taryba, Vilnius 2016, ISBN 978-6-09447225-1 (litauisch, Online [PDF; abgerufen am 25. März 2022]).
Edvardas Gudavičius: Kernavės žemė ir valsčius iki 1564–1566 metų administracinės reformos. Vilniaus universitetas, Vilnius, S.1 (140) (litauisch, Online [PDF; abgerufen am 22. März 2022]).
lnb.lt
journals.lnb.lt
Tomasz Błaszczak: Baltarusiai Lietuvos valstybės taryboje 1918–1920 metais. Vytautas Magnus University Czesław Miłosz Centre, Kaunas 2013, S.1–21 (litauisch, Online [abgerufen am 30. März 2022]).
Tomasz Błaszczak: Baltarusiai Lietuvos valstybės taryboje 1918–1920 metais. Vytautas Magnus University Czesław Miłosz Centre, Kaunas 2013, S.11 (litauisch, Online [abgerufen am 30. März 2022]).
Viktorija Daujotytė: Vidiniai lietuviškumo matmenys. In: Liaudies kultūra. No 1. Jahrgang. Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2018, S.18–19 (lnkc.lt [abgerufen am 20. März 2022]).
Viktorija Daujotytė: Vidiniai lietuviškumo matmenys. In: Liaudies kultūra. No 1. Jahrgang. Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2018, S.20 (lnkc.lt [abgerufen am 20. März 2022]).
Viktorija Daujotytė: Vidiniai lietuviškumo matmenys. In: Liaudies kultūra. 1. Jahrgang. Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2018, S.20 (lnkc.lt [abgerufen am 22. März 2022]).
Статут Вялiкага княства Лiтоўскага 1588. Тэксты. Даведнiк. Каментарыi. Minsk 1989 (Online [abgerufen am 20. März 2022]): „Тежъ мы, г[о]с[по]д[а]ръ, даемъ подъ геръбомъ того паньства нашого, великого князства литовъского, „Погонею“ печать до кожъдого повету Transliteration: Teź' my, g[o]sp[o]d[a]r', daem' pod' ger'bom' togo pan'stva nasogo, velikogo kniazstva litov'skogo, „Pogoneju“ pečat' do koź'dogo povetu Übersetzung: Wir, der König, bringen für jeden Powiat das Siegel mit „Pogonia“, dem Wappen unseres Staates Großherzogtum Litauen“Online (Memento des Originals vom 19. November 2007 im Internet Archive) Info: Der Archivlink wurde automatisch eingesetzt und noch nicht geprüft. Bitte prüfe Original- und Archivlink gemäß Anleitung und entferne dann diesen Hinweis.@1@2Vorlage:Webachiv/IABot/starbel.narod.ru
Konstantinas Sirvydas: Dictionarium trium linguarum. typis Academicis Societatis Iesu, Vilnius 1677, S.221 (Latein, litauisch, polnisch, Online [abgerufen am 20. März 2022]).
Universitas lingvarum magno Palaemonii orbis et urbis hospiti. Universität Vilnius, 1729, S.8 (litauisch, polona.pl).
„Z tego obyczaju litewskie księstwo za herb Pogoniey używa, to jest ręka zbroyna goły miecz podawa”. Marcin Bielski: Kronika wszystkiego świata. Jagiellonian Library, Kraków 1564, S.403 (polnisch, Online).
Zenonas Ivinskis: Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. Lietuviu kataliku mokslo akademija, Rom 1978, S.214 (Online [PDF; abgerufen am 20. März 2022]): „[…] XIV amž. gale randamas «Wythes hof» […]“
Статут Вялiкага княства Лiтоўскага 1588. Тэксты. Даведнiк. Каментарыi. Minsk 1989 (Online [abgerufen am 20. März 2022]): „Тежъ мы, г[о]с[по]д[а]ръ, даемъ подъ геръбомъ того паньства нашого, великого князства литовъского, „Погонею“ печать до кожъдого повету Transliteration: Teź' my, g[o]sp[o]d[a]r', daem' pod' ger'bom' togo pan'stva nasogo, velikogo kniazstva litov'skogo, „Pogoneju“ pečat' do koź'dogo povetu Übersetzung: Wir, der König, bringen für jeden Powiat das Siegel mit „Pogonia“, dem Wappen unseres Staates Großherzogtum Litauen“Online (Memento des Originals vom 19. November 2007 im Internet Archive) Info: Der Archivlink wurde automatisch eingesetzt und noch nicht geprüft. Bitte prüfe Original- und Archivlink gemäß Anleitung und entferne dann diesen Hinweis.@1@2Vorlage:Webachiv/IABot/starbel.narod.ru
Codex Bergshammar. 1440, S.60 (112) (riksarkivet.se [abgerufen am 23. März 2022]).
romuva.lt
Jonas Trinkūnas: Baltų tikėjimas: lietuvių pasaulėjauta, papročiai, apeigos, ženklai. Diemedis, 2000, ISBN 9986-23-079-9, S.110–111 (litauisch, Online [PDF; abgerufen am 22. März 2022]).
Gintaras Beresnevičius: Dievas raitelis. In: Baltos Lankos. 1994, S.44 (litauisch, tautosmenta.lt [PDF; abgerufen am 22. März 2022]).
tb.lt
Romas Batūra: Places of Fighting for Lithuania's Freedom: in the expanse of Nemunas, Vistula and Dauguva Rivers. General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania, Vilnius 2010, S.4 (Online [PDF; abgerufen am 22. März 2022]).
teatrnn.pl
Anna Szlązak, Monika Śliwińska, Jarosław Kobyłko: Holy Trinity Chapel in Lublin. In: Teatrnn.pl. Abgerufen am 7. Mai 2022 (englisch).
Per Anders Rudling: The rise and fall of Belarusian nationalism, 1906–1931. University of Pittsburgh Press, Pittsburgh, Pa. 2015, ISBN 978-0-8229-6308-0 (Online [abgerufen am 30. März 2022]).
Milan and the Kingdom of Lithuania in the 13th c. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (italienisch, litauisch, englisch, Online [PDF; abgerufen am 22. März 2022]).
vda.lt
leidykla.vda.lt
Marius Iršėnas, Tojana Račiūnaitė: The Lithuanian Millennium: History, Art and Culture. Vilniaus dailės akademijos spaustuvė, Vilnius 2015, ISBN 978-6-09447097-4, S.28–29 (Online [PDF; abgerufen am 22. März 2022]).
vdkaromuziejus.lt
Vytautas the Great War Museum: Atgimusi po sunaikinimo: skirta Lietuvos kariuomenės vėliavoms (Reborn after destruction: dedicated to the Flags of the Lithuanian Army). Ministry of National Defence of Lithuania, Vilnius 2018, ISBN 978-6-09412150-0, S.12 (litauisch, englisch, Online [PDF; abgerufen am 22. März 2022]).
Vaidotas Vaičaitis: Lietuvos Statutų priėmimo priežastys, jų santykis su Liublino unija ir LDK parlamentarizmo bruožai. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, Vilnius 2014, S.80 (litauisch, Online [PDF; abgerufen am 20. März 2022]).
wbc.poznan.pl
Bartosz Paprocki: Herby rycerstwa polskiego przez Bartosza Paprockiego zebrane i wydane r. p. 1584; wydanie Kazimierza Józefa Turowskiego. Nakładem Wydawnictwa Biblioteki Polskiej, Kraków 1858, S.828–829 (Latein, polnisch, Online [abgerufen am 20. März 2022]).
Friedrich August Voßberg: Siegel des Mittelalters von Polen, Lithauen, Schlesien, Pommern und Preussen. Ein Beitrag zur Förderung diplomatischen, genealogischer, numismatischer und kunstgeschichtlicher Studien über ursprünglich slavische Theile der preussischen Monarchie. Stargardt J.A., Berlin 1854, S.61 (poznan.pl [abgerufen am 23. März 2022]).
Статут Вялiкага княства Лiтоўскага 1588. Тэксты. Даведнiк. Каментарыi. Minsk 1989 (Online [abgerufen am 20. März 2022]): „Тежъ мы, г[о]с[по]д[а]ръ, даемъ подъ геръбомъ того паньства нашого, великого князства литовъского, „Погонею“ печать до кожъдого повету Transliteration: Teź' my, g[o]sp[o]d[a]r', daem' pod' ger'bom' togo pan'stva nasogo, velikogo kniazstva litov'skogo, „Pogoneju“ pečat' do koź'dogo povetu Übersetzung: Wir, der König, bringen für jeden Powiat das Siegel mit „Pogonia“, dem Wappen unseres Staates Großherzogtum Litauen“Online (Memento des Originals vom 19. November 2007 im Internet Archive) Info: Der Archivlink wurde automatisch eingesetzt und noch nicht geprüft. Bitte prüfe Original- und Archivlink gemäß Anleitung und entferne dann diesen Hinweis.@1@2Vorlage:Webachiv/IABot/starbel.narod.ru
Jakub Rogulski: Titles, Seals and Coats of Arms as Symbols of Power and Importance of Lithuanian Dukes Before the Union of Lublin. In: Zapiski Historyczne. LXXXII. Jahrgang, Nr.1. Jagiellonian University, Kraków 2017, S.112, doi:10.15762/ZH.2017.06 (zapiskihistoryczne.pl [PDF; abgerufen am 20. März 2022]).